topbella

2010 m. gegužės 4 d., antradienis

PURE FUTURE WHITE in Vilnius

Jau antrąkart dalyvaujame tokio pobūdžio renginyje. Esmė: visi balti, visi vieningi ;)

Norint gerai išsitaškyti, atsijungti, atsipalaiduoti ir viską pamiršti - tokio masto šokių maratonas - pats tas. Tik aišku dėl muzikos skonio nesiginčijama :P Gali taip atidaužyti galvą ir visus raumenis, kad ryte nejunti net savo kojų pirštų :D bet svarbiausia - tai jausmas kai esi vienas baltas tarp visų baltų...tokia minia visa vieninga, susiliejus į vieną bendrą kūną ir plūsta visa savo energija... :)

Dar vienas įdomus dalykas: atsisėsti į tribūną aukštai ir stebėti visus baltus - juodais pakaušiais :D



Arba įdomiausia: stebėti baltas madas: žmonės, ypač panos, stengiasi kuo išraiškingiau baltai apsirengti: ar su kokiu dažytojo kostiumu, ar su balerinos sijonuku... Visi tokie išsiskiriantys būtinai bus įamžinti fotografų ir patalpinti į viešąją FCB erdvę. Tiesiog žiūri į tas lėles ir...nieko nematai. tik lėlę. Tuščią. Ai, čia jau filosofija...

Konkrečiai apie šį Pute Future tai gal šiek tiek teko nusivilti, nes nelabai atitiko mūsų muzikos skonį. Plius buvo labai ankšta, žmonių - begalė. Vos pabūni tarp visų - tuoj po 10 minučių sušunti, nes aplink visur sklinda nusiautų batų, kedų, kojinių, prakaito tvaikas... :D Plius nebuvo kur atsisėsti... Tai kai nueidavo apsauginiai nuo įėjimų į tribūnas, visi tik lėkdavo atsisėsti apsauginiams nematant :DDD

Bet visa kita - tai fainai - milžiniški balionai, putos iš dangaus, šaldančio azoto pliūpsniai, akrobačių pasirodymai, scenos artistų šokiai...šviesos lazerių efektai. ir aišku muzika ;)

Ai, dar vienas geras bajeris - kainos :D Pvz. paprasta varškės spurga (šiaip kainuojanti apie 1-1,5 Lt) ten kainavo - 4 litus :DDDD

Bet viskas normaliai! Užskaitom! :))) ir laukiam kitos tokios masinės taškynės :P :DDD

Pure Future in Trakai 2010 ???

Užmarštin...


Praeitą šeštadienį lydėjau vieną seną močiutę (92m.) į kapines. Ji įsikabino man į parankę ir leidosi, kad jei padėčiau nueiti prie sūnaus kapo. Tas pasivaikščiojimas suvirpino širdį.

Ji pasakė: "Tubūt jau paskutinį kartą pati ateinu į kapines". Žiūrėjau į ją ir supratau, kaip visas jos gyvenimas nuėjo į užmarštį. Viskas tiesiog sutrupėjo į neapčiuopiamus fragmentus, dulkes: šeima, vyras, sūnus, darbai, namai... Supratau, kad gyvenime esi tikrai TIK DULKĖ... Viskas praeina, ištirpsta, viskas taip trapu... Visas gyvenimas tampa tiesiog - prarastimi...

Tos močiutės likimas labai sunkus. Ji pergyveno karą, daug nelaimių ir netekčių. Bet buvo stipri: būdama 33-metų našlė užaugino tris sūnus, vieną iš jų, jau užaugintą, aprūpintą nutrenkė žaibas. Tada ji visą save atidavė kitiems sūnums, kurie ją šiandien - pamiršo, apleido. Turbūt vien dėl to, kaip ji pati sako: "kad Dievulis mane pamiršo".

Nemylimi yra seni žmonės. Jiems jaučiama apatija, gailestis, šleikštulys, pyktis. Retai - pagarba ir rūpestingumas. Jie visą gyvenimą skiria mums - jauniems, o mes juos užmirštame. Bet nepagalvojame, kad ir mes senatvėje galime būti užmiršti ir apleisti. Tada iš visos širdies lauktume savo galo, bet ilgai nesulauktume...gyventume kančioj, vienatvėj ir skausme...

Ir visa savo esybe jaustume, kaip VISKAS prabėgo užmarštin ir beprasmybėn.
 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo