topbella

2010 m. spalio 31 d., sekmadienis

Citatos pie vienatvę...

Vienatvė - kaip geras draugas, nors ir išsiskiri, žinai, kad bet kada vėl pas tave sugrįš...


Vienatvė skaudina tave ne ką daugiau, negu tavo antroji pusė...

Vienatvė varo į depresiją, bet tą gali padaryti ir tavo gyvenimo meilė...

Vienatvei visada su tavimi bus gera, ji niekada tau nepasakys, kad su
tavimi ji negali būti savimi...

Vienatvė tavimi nemanipuliuos ir nesinaudos tavo gerumu...

Vienatvei nesvarbūs pinigai...

Vienatvė supranta, kad tau sunku, ji bet kada pasitrauks iš tavo gyvenimo, kai ateis laikas...

Kai išsiskiri su vienatve - tave apima ne liūdesys, o džiaugsmas...

Su vienatve gali džiaugtis mažais gyvenimo malonumais ne ką mažiau, nei su antrąja puse...

Jei matai krentančią žvaigždę, tai yra mažytė šventė tau ir ji netaps blogesnė jei busi viena (vienas)...

Vienatvė ištikima, tau nereikia bijoti, kad ji tavęs nebemylės...

2010 m. spalio 25 d., pirmadienis

Vėl apie Dorą :)


Dora. Kokia ji jau didelė!

Ji jau beveik 7 mėnesius su mumis. Tikrai tas laikas taip skrenda... :)

Kai buvo mažesnė, tikrai ji buvo daug kvailesnė nei dabar. Dabar irgi kvaila, bet netaip :))) Aišku, kai pagalvoji, kiek galima būtų visko išmokyti šunį ir su juo bendrauti, kone kaip su žmogum, tai kažkaip nerealu atrodo, kad galėtų būti taip ir su Dora...bet kai pagalvoju, kad mano kaime mūsų Pūkis temoka tik komandą  paprašyti ir vietoj sėdėk, jis vis tiek prašys, tai supranti, kad ne tokia apgailėtina ta Dora :))) bet tikrai mūsų fainuolė ganėtinai protinga, o jeigu leisčiau ją dar į mokyklėlę, išvis būtų šaunu, bet...
  • Ar gi nepuiku, kai guli sau apsigūzinus pledu minkštai ant sofkutės, o Tv pultas toli toli...ir imi pasakai Dorai "atnešk pultą" ir ji tau su mielu noru atneša (kartais būna ir taip, kad pakeliui pabyra Tv pulto baterijos, bet tai nesvarbu :D )!
  • Kartais pagalvoju, kad Dora supranta tikrai nemažai žodžių. Ji žino, ką reiškia žodžiai: miegučio (kad eitų jau miegoti), eik vandenuko (atsigerti), eik ėsti (ir nueina ėsti), nori į lauką? (pradeda šokinėti, nes nori tikrai į lauką), nori pypy? (nori sysiaus :D), pas mane (atbėga pas mane), sėsk, gulk, duok labas, balsas, kur kaulas, kur kamuoliukas, kur šniūras, kur tapkė, kur plaštakė, kur žiurkėnas, kur Kęstas, kur Donce, kur Giedrė, kur Kristė, kur bonka, paimk, imk, atnešk, nešk, ša!, duok bučkį, žaibas!....viskas gerai, gera mergytė... :)
  • Smagu, kad kai paklausi, kur kas yra, ji imi tau ir suranda ir atneša! Aišku, kokio Kęsto tai neatneša :D:D  Pvz., šiandien neradau tapkės. Klausiu Doros: kur tapkė? ji vargšė susipainiojo ir pamanė, kad kalbu ne apie tapkę, o plaštakę. Nu panašūs žodžiai :))) ir ieško tos plaštakės žiūrėdama į lubas :) bet paskui parodžiau Dorai kitą savo tapkę ir pasakiau, ieškok. Ji vaikščiojo, uostinėjo ir iš kažkur atnešė man tą kitą tapkę. Nu nuostabi ji :)
  • Juokingiausia, kaip Dorai liepi paimti alaus (tuščią) bonką ir ji vargšė nervuojasi, kad negali paimti - niekaip neapžioja, slysta ir nepaima, nervuojasi, draskosi, loja - juk reikia kažkaip paklusti komandai, o vat nepavyksta :D na, bet turim vilties, kad kadanors Dora išmoks atnešti šeimininkui - alaus ;))))
P.S. šiąnakt sapnavau, kad Dora mokėjo skaičiuoti :))) nieko nuostabaus, kai youtubėj prisižiūrėjau, kaip iš tikro šuniukas mokėjo suskaičiuoti, pvs., 4+4 ir sutrepsi letenėle 8 kartus :D

2010 m. spalio 15 d., penktadienis

Vardan mokslo.


Paskutiniu metu teko sudalyvauti keliose mokslinėse konferencijose daug dažniau nei per praėjusius penkerius studijų metus :D tarptautinėse išvis niekada neteko, bet dabar jau žinau, ką tai reiškia...na ne pačiai dalyvauti, o klausyti, ką pasakoja dideli profesoriai, mokslininkės -ytės, -aitės, -iūtės (!) ir kt...
Kai greitai skaito, tai iškart nelabai pagauni, apie ką ten šneka, išvis kokia esmė pranešimo...paprastas studenčiokas dažniausiai ir negirdi, ką ten kalba :))) sėdi, aptarinėji, kaip moteriškė gali skaityti pranešimą su kapišonu (!), kiek laiko dar taukš tas nesąmones, greičiau baigtų...ir t.t. ir nusiraminimui glemži šokoladą ;)
Bet norėjau pasakyti štai ką. Kad man regis, kartais mokslas žmogui tikrai gali labai pakenkti, kenkti iš lėto, kad pats "mokslininkas" to pastėbėti pats negali...

Žinau tokį atvejį, kaip seniai seniai vienas labai puikiai besimokantis vaikinukas (iš jo buvo laaaabai daug tikėtasi, tai buvo laaabai gabus mokinys ir studentas). Tačiau galiausiai jis atsidūrė psichiatrinėje ligoninėje...negrįžtamai. Ir viskas dėl to, kad jis nieko daugiau nematė, tik knygas. Jis be proto daug mokėsi...ir..palūžo. Nesakau, kad tai gresia visiems esamiems, būsimiems " mokslininkams". Bet - kas per daug - tas nesveika - tai tikra tiesa.

Taigi kažkaip iš kitos pusės kai dirsteli į kai kuriuos dėstytojus ar šiaip konferencijų dalyvius, tikrai pagalvoji, kad su jais vis dėlto kažkas jau nebetaip...Atrodo,kad jie pamažu yra jau pažeidžiami mokslo siekimo: jie nebesukoncentruoja savo mintis, kalba kalba kalba, o paskui susipainioja ir jai atidžiai seki jų pasakojimą, pastebi, kad jis tikrai nerišlus - nuo vieno prie kito, paskui vėl prie to pačio ir iki ano... :)  tarp tiek gausybės informacijos, kuri yra jų galvoje, nebesugeba atrinkti svaresnės. Arba jie taip greitai kalba, skaito pranešimą, kad net nesuvokia, jog kažkas turi juos išversti į kitą kalbą, kad suprastų užsieniečiai juos. Bet vertėjai vargšai tik išsižioję lieka... O klausant tokio žirnių bėrimo, pats nesusigaudai, kur baigias sakinys :D

Manau, kad per didelis mokslo žingeidumas gali pakenkti ir žmogaus psichikai, ir fizinei sveikatai. Galiausiai žmogus vėliau pasijunta, jog jis gyvena vienas, tik su savo mokslu, knygomis, ir prieina ribą, jog tenka sau pripažinti, "koks pasirodo tavo mokslas yra bevertis..." Be abejo, yra daugybė "mokslininkų", kurie sukūrę šeimas, gyvena ne vien tarp knygų. Bet aš manau, jog šeimos nariams tų "mokslininkų" dėmesio labai trūksta...

Yra tokių žmonių, kurie gyvena vardan mokslo, vardan studentų, vardan kitų. Jie pamiršta, kad turi ir savo gyvenimą. Tačiau ar vertinga visa tai?

P.S. Kodėl "mokslininkus" įvardiju tarp kabučių? O gi todėl, kad manau, jog šiais laikais mokslininkų beveik nebėra. Man mokslininkas - tas, kuris sukuria kažką nauja, kažkokią technologiją...o ne tas, kuris tauškia apie kažką, kas neapčiuopiama ;)

Tai tiek. Nors iš tikrųjų, giliai savyje kiekvienas esame mokslininkas.
 
mintys© Diseñado por: Compartidisimo